pastipti

pastìpti intr. NdŽ, KŽ 1. Sut, N, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ¹ padvėsti: Nejaučiąs, negyvas, pastipęs SD174. Mūsų karvė pastìpo Ar. Šiais metais trys mūsų avys pastìpo Brs. Jei nešersi, tai spiečiai žiemoje badu pastips Rdž. Džiaugės džiaugės paukštyčiai, kad pastìpo pelėda JD96. | Pasilik tų pamidorų, da mažu koks pastìps, tai neturėsi ką įsodyt Jrb. ^ Lauk, šuneli, kol pastips kumelė LTR(Zp), Sd. Pastipo meška, mesk ir dūdas par tvorą Mšk. Mažne jau buvau nupratinęs [arklį nuo gėrimo], ėmęs ir pastìpo Jrk61. Pelė aruode nepastips Šk. 2. NdŽ menk. numirti: Pastìpo toks kraugerys žmogus J. Dėl tavęs galėjome sušalti ir badu pastipti! J.Paukš. Kai tu pastìpsi, aš tavi kaip padvėsusį šunį išmesu Klp. Kada tu, bestija, pastipsì, šitep gerdamas! Mtl. Nebė[ra] man vietos, koc pastìpk – laukt reik smerčio Rd. ^ Kad tu pastiptumi! VP21. Kad tu pastiptumei ir galą gautumei JD894. Kad duosiu, tai in trečią dieną pastipsi! LTR(Lbv). Pakol riebus sukūs, tai kūdas ir pastìps Pkn. 3. prk. paalkti: Ka pastipsi kelias dienas neėdęs, tuokart žinosi, kas y[ra] valgymas Vvr. 4. Q162, Rs, Mrj, Rš šnek. pašalti: Aš kad pastipaũ važiuodamas turgun! Pnd. Ir pastipsi čia belaukdamas Brs. Molėtuos da gerai pastipaũ, tai dabar ir oran bijau išeit Mlt. Apsvilk geriau, kad nepastìptum Svn. 5. Q503, SD224, R128, MŽ168, N, Sut, RtŽ, NdŽ pastirti, sukietėti: Pastimpa drabužis Šv. Tepuola ant jų išgąstis ir bijojimas per tavo didį petį, jog anys pastiptų kaip akmenys, iki tavo žmonės, pone, pereitų BB2Moz15,16. Jo ranka prie kalavijo pastipo CI609. Rankos pastipo taip, kad jis jas visą nedėlę negalėjo pajudyti LC1880,13. Jo visi sąnariai lyg pastipę radosi prš. 6. NdŽ, Sd, KlvrŽ šnek. įnikti, imti smarkiai ką daryti: Kaip pastipo mano pačią girti tie patys, kurie pirma peikė Žem. Pastìpo miegoti –kiaurą dieną! DūnŽ. Visi pastìpo juokties DūnŽ. Ka pastìpo Onė bruzdėti! Trš. Kad prilindo dantys meisos, nu kad pastìps skaudėti! Varn. Ka pastìpo dejuoti Nmk. A nepastìps duoti (šaudyti) – gyvolių išmuštų kas! Grd. ║ part. praet. apie kieno labai didelį laipsnį, intensyvumą: Pastìpęs tų skarikių gražumas DūnŽ. To katino pastìpęs mokėjimas panešti voverį Tt. Pastìpęs išdžiūvimas, šulnės sausos Krš. Pastìpęs tų mano vaikų gudrumas yra Bsg. Pastipusi būtų pora iš mudviejų: jis neturi ir dviejų dešimtų, o aš jau tris dešimtis turiu metų Žem.

pastìpusiai adv. DūnŽ, Žr, Gr: Pastìpusiai gerai mas šokdavom Stl. Pastìpusiai gražiai padainavo Erž. Pastìpusiai atšilo Užv. Pastìpusiai šąla: pirštai pri durų klebeto kimba, langai užmūrėję Skd. Ale tas vaikas pastìpusiai gražus Pkl. Pastìpusiai gražį vyrą gavo Rdn.

7. NdŽ šnek. pašėlti, padūkti: Vyras i pastìpo muno begaudydamas [svirplius] Žr. ║ part. praet. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Pastìpusi merga yr Klk. Tos mergaitės pastìpusios vabalai, kad teip neklauso tėvų Šts. Tai pastìpus mergučė! Skr. Pastìpęs vaikas, kaip ans kabinėjas po medžius Vkš. Juo pastipesnė būsiu ant gėrimo, – sako boba J. ^ Musėk iš velnio spiros esi išrietėjęs, ka toks pastipęs? LTR(Vdk). Širšės puola ka pastìpusios Bt. Tas arklys lekia kaip pastìpęs Žg. Virėm teip kaip pastìpę visi, ka motriškų nebuvo Pkl. 8. praet. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: Toks kavalierius (devynerių metų berniukas), pastìpo, neras krautuvės! Grd. 9. ppr. imper. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Tepastim̃pie, tegul būnie pusžali! LKT102(Vg). | refl.: Tepastim̃pies ta žemė ir tie vaikai, ko turiu stumties grumties visą amžių! Ggr. Lai pastim̃pas tie linai, negaliu aš anų benurauti! Šts. Kas ten eis į skrynę ieškoti, pastim̃pas, eisu su tuo pačiu [sijonu] Lkv.

◊ (kieno) blùsos pastìpo labai išsigando: Jau i blùsos pastìpę b[uv]o Gs.

juokaĩs (juokù Skr; N, iš juõko) pastìpti MitI69, NdŽ, Vdk labai juoktis: Senis taip juokingai pasakojo, kad galima pastìpti iš juõko Jnš. Kuone pastipau juokais iš tavęs Žem. O ta juokù mažne pastìpt galėjo Jrk13.

\ stipti; apstipti; atstipti; įstipti; išstipti; nustipti; pastipti; parstipti; perstipti; prastipti; pristipti; sustipti; užstipti